Alka – vienintelė gyva savo genties rūšis ir artimiausia išnykusios didžiosios alkos giminaitė. Ji peri Šiaurės Atlanto uolėtuose krantuose ir salose, o Lietuvoje lankosi reguliariai. Maždaug pusė ar net daugiau visų pasaulio alkų peri Islandijoje.
Į krantą – tik tam, kad užaugintų jauniklį
Alka gyvena jūroje ir į sausumą lipa tik perėti. Ji moka ir skraidyti, ir nardyti, o skrendant jos kojos nekyšo už uodegos. Šiaurės Amerikos alkos žiemą traukia į atvirą Atlantą, o Vakarų Europos dažnai lieka netoli savo kolonijų.
Prieš dedant kiaušinius alkos susiburia gausiais būriais. Kartais jos visos kartu ratu nardo ir vienu metu išnyra galvomis į viršų, pražiotais snapais. Kitąkart plaukia ilga eile ta pačia kryptimi, vingiuodamos viena pro kitą.
Pora lieka kartu visą gyvenimą, o partnerį renkasi patelė. Prieš dėjimą patinas nuolat saugo patelę ir kitus patinus nuvaro snapo smūgiais.
Kas kolonijoje urzgia ir ko knyga nepasako
Enciklopedinis šaltinis, iš kurio paimti šio puslapio faktai, alkos balso neaprašo, todėl spėlionių čia nerasi. Geriausias mokytojas – įrašas puslapio viršuje.
Pravers žinoti, su kuo alka dalijasi kaimynyste. Ji dažnai laikosi kartu su laibasnapiais narūnėliais, o šių pagrindinis balsas – urzgiantis „murrrr“, didelėse kolonijose tiesiog kurtinantis. Tad kolonijoje girdimas urzgimas dar nereiškia, kad šalia yra alka.
Savo ryšį pora atnaujina ir kitais signalais. Partneriai liečiasi snapais ir viena paskui kitą skraido įmantriais ratais.
Žvejyba dvidešimt penkių metrų gylyje
Alka neria pusiau sulenktais sparnais, aptakiu kūnu, kojas laikydama išskėstas. Dažniausiai ji maitinasi apie 25 m gylyje, bet gali pasiekti ir 120 m. Per vieną nėrimą sugeba sugauti ir praryti ne vieną būriais plaukiojančią žuvį.
Valgiaraštyje daugiausia vandens storymėje būriais plaukiojančios žuvys: mojavos, tobiai, jaunos menkės, šprotai ir silkės, kartais vėžiagyviai ir daugiašerės kirmėlės. Perėdamos alkos maisto gali skristi daugiau kaip 100 km į jūrą, o maitindamos jauniklį ieško arčiau, maždaug už 12 km.
Vienas kiaušinis ir šuolis nuo skardžio
Vietą kiaušiniui alka renkasi ne atviroje atbrailoje prie pat vandens, o plyšyje ar tarp riedulių. Tikro lizdo ji paprastai nekrauna, tik kai kurios poros snapu prisitempia šiek tiek medžiagos. Pasitaiko, kad užima mormono ar triušio urvą.
Patelė deda vieną kiaušinį per metus, dažniausiai nuo balandžio pabaigos iki gegužės. Abu tėvai peri pakaitomis maždaug 35 dienas. Po 17–23 dienų jauniklis, dar nemokėdamas skraidyti, šoka nuo uolos, o į jūrą jį palydi tėvas.
Didžiausia kolonija Baltijos jūroje yra Stora Karlsö saloje prie Gotlando: 2014–2015 m. ten perėjo 12 000 porų. Būtent šią salą Linėjus nurodė kaip rūšies aprašymo vietą.
Snapas kaip skustuvas su baltu brūkšniu
Perėjimo metu alkos galva, kaklas, nugara ir kojos juodi, o pilvas baltas. Nuo akies iki snapo galo eina plona balta linija. Snapas juodas, aukštas ir iš šonų suplotas, buku galu, su keliais vertikaliais grioveliais, iš kurių vieną puošia balta brūkšninė linija.
Tai stambus ir kresnas alkinis paukštis, o jo uodega ilgesnė nei daugumos giminaičių. Galva tamsesnė nei laibasnapio narūnėlio. Žiemą gerklė ir veidas už akies pabąla, o balta linija ir snapo grioveliai tampa blankesni.
Apytikslis alkos kalendorius
Mėnesinių Lietuvos stebėjimų šiai lentelei nėra, todėl ji apytikslė. Perėti alkos keliauja į uolų kolonijas, didžiausia Baltijoje yra prie Gotlando. Likusį laiką jos praleidžia jūroje, todėl tada jas lengviau sutikti ir prie Lietuvos krantų.
Nuotraukų juosta · Alka
Apie alkos amžių ir pavojus
Ar alka – ilgaamžis paukštis?
Taip, vidutiniškai ji gyvena apie 13 metų. Rekordininkė, 1967 m. žieduota Didžiojoje Britanijoje, išgyveno mažiausiai 41 metus. Per metus išgyvena 89–95 % paukščių, o perėti jie pradeda trejų–penkerių metų.
Kas kelia pavojų alkoms?
Suaugusias medžioja balnotieji kirai, sakalai keleiviai, krankliai, varnos ir kuosos, o kiaušinius dažniausiai grobia kirai ir krankliai. Nuo plėšrūno alka geriausiai pabėga nerdama. Žmonės kenkia naftos išsiliejimais, žvejybos tinklais, į kuriuos paukščiai įsipainioja, ir peržvejojimu.