Kranklys – sunkiausias pasaulio žvirblinis paukštis: vidutiniškai jis sveria apie 1,47 kg, o stambiausi siekia 2 kg. Tarp varnų giminės panašaus dydžio yra nebent storasnapis kranklys. Vis dėlto įdomiausia ne svoris, o tai, ką jis daro: žaidžia, slapstosi, apgaudinėja ir net „praneša“ kitiems apie tolimą grobį.
Paukštis, kuris pats pasidaro žaislą
Jauni krankliai priskiriami žaismingiausiems paukščiams. Jie čiuožia nuo sniego pusnų, žaidžia gaudynių su vilkais, ūdromis ar šunimis, o nulaužtą šakelę perduoda vienas kitam lyg žaislą.
Ore krankliai suka kilpas ir kartais susikabina nagais. Virš kalvų ir kalnuotų vietovių jie ilgai sklando, pasinaudodami šlaitais kylančiu oru.
Nesusiporavęs paukštis, radęs suaugusios poros saugomą dvėseną, grįžta į bendrą nakvynės vietą. Kitą dieną prie grobio atskrenda jau visas jauniklių būrys ir poras nuveja. Kalbininkas Derekas Bickertonas tai laiko gebėjimu pranešti apie tai, kas toli.
Žodynas, kurį tyrėjai skaičiuoja dešimtimis
Ornitologai išskiria nuo 15 iki 30 kranklio šauksmų kategorijų, ir dauguma jų skirta bendrauti su savais. Septintojo dešimtmečio pradžioje tyrėjas Gwinneris juos kruopščiai įrašinėjo ir fotografavo.
Be gilaus kranksėjimo, girdėti žemas gerklinis tarškėjimas ir beveik muzikalių garsų. Kaip ir kiti varniniai, kranklys perima aplinkos garsus, net žmogaus kalbą.
Ne visi garsai sklinda iš gerklės: sparnai švilpia, snapas kaukši, o patelės dažniau už patinus spragsi. Netekęs poros, paukštis kartoja dingusio partnerio šauksmus, lyg kviestų jį grįžti.
Vilkų palydovas ir apsimetėlis slėpėjas
Meniu platus: dvėsena, vabzdžiai, grūdai, gilės, uogos, varliagyviai, smulkūs žinduoliai, paukščių kiaušiniai ir jaunikliai, žmonių atliekos. Storos odos jis pats neperplėšia, todėl laukia, kol grobį atvers kitas plėšrūnas.
Žiemą krankliai seka vilkus ir lesa jų sumedžiotų gyvūnų likučius. Stebėta, kaip jie net nuvedė vilkų gaują prie grobio, kurį matė tik iš oro.
Riebų perteklių kranklys paslepia, stengdamasis, kad kiti nematytų. Mat svetimas slėptuves jis įsimena ir apiplėšia, tad kartais tik apsimeta slepiąs kąsnį, iš tikrųjų nieko nepadėjęs.
Pora visam gyvenimui ir lizdas ant atbrailos
Jauni krankliai pradeda tuoktis anksti, bet tvirta pora susidaro tik po dvejų trejų metų. Piršlybose svarbūs oro akrobatikos triukai ir gebėjimas parūpinti maisto.
Lizdas – gilus dubuo iš storų, iki 150 cm ilgio šakų, viduje sutvirtintas šaknimis, purvu ir žieve, o išklotas minkštais dalykais, pavyzdžiui, elnio vilna. Jis statomas dideliame medyje arba ant uolos atbrailos.
Daugumoje arealo kiaušiniai dedami sausio pabaigoje ar vasarį. Patelė peri 18–21 dieną, o išskridę jaunikliai dar maždaug pusmetį laikosi su tėvais.
Pleištinė uodega danguje
Šalia pilkosios varnos kranklys atrodo kaip milžinas. Jo snapas didelis, šiek tiek lenktas, gerklės plunksnos pailgos ir smailios, o virš snapo styro ilgesni šereliai.
Skrendantį išduoda ilga, laiptuota, pleišto pavidalo uodega ir platūs sparnai. Jis stabiliai sklando ir mažiau plasnoja, nors ore nė kiek nenusileidžia vikrumu mažesniems giminaičiams.
Jaunikliai panašūs į tėvus, tik blankesni, su melsvai pilkomis akimis ir iš pradžių rausvais snapo kampučiais.
Kranklio metai prasideda žiemą
Kranklys perėti pradeda labai anksti: daugumoje arealo kiaušiniai dedami sausio pabaigoje ar vasarį. Todėl žiemos pabaigoje lengviausia pastebėti poras ir jų skrydžio akrobatiką. Paprastai krankliai ištisus metus gyvena savo arealo ribose.
Nuotraukų juosta · Kranklys
Varnos, kurias iš toli palaiko krankliu
Didesnio snapo juodi varniniai kartais primena kranklį, tačiau atidžiau pažiūrėjus juos išduoda dydis ir siluetas.
Kovas
Aiškiai mažesnis, 44–46 cm, su balsvu pliku lopu snapo pagrinde. Uodegos ir sparnų forma tipiška varnoms, o šauksmas – aukštas „kaa“.
Pilkoji varna
Panašaus dydžio kaip juodoji varna, bet jos liemuo pelenų pilkumo. Skrenda lėtai ir sunkiai, dažniausiai tiesiai.
Smalsūs klausimai apie kranklį
Kuris kranklys gyveno ilgiausiai?
Gamtoje dažniausiai 10–15 metų, o seniausias žinomas žieduotas laukinis paukštis išgyveno 23 metus ir 3 mėnesius. Londono Taueryje laikomi krankliai sulaukdavo daugiau nei 40 metų.
Ar krankliai protingesni už beždžiones?
Didelio masto tyrimas parodė, kad keturių mėnesių krankliai priežastinio mąstymo ir socialinio mokymosi užduotis sprendžia maždaug taip pat kaip suaugę šimpanzės ir orangutanai. Bandyme su mėsa, pakabinta ant virvelės, keturi iš penkių paukščių ją ištraukė, laipsniškai trumpindami virvelę kojomis, be jokio akivaizdaus bandymų ir klaidų etapo.
Kodėl kranklys laikytas nelaimės pranašu?
Kai kuriose Vakarų tradicijose prie to prisidėjo juodos plunksnos ir tai, kad jis ėda dvėsenas. Švedijoje krankliai buvo laikomi nužudytųjų vėlėmis, o skandinavų mituose du krankliai, Huginas ir Muninas, nešdavo dievui Odinui žinias iš viso pasaulio.