Kikiliniai: sėklų lukštentojai

Sviliko gentinis vardas sudarytas iš graikiškų žodžių, reiškiančių „sėkla“ ir „skaldyti“. Toks pavadinimas tikslus: šis paukštis perskelia net alyvuogių kauliukus. Molekuliniai tyrimai parodė, kad artimiausi jo giminaičiai yra Azijos ir Šiaurės Amerikos storasnapiai.

Egliniam kryžiasnapiui susikryžiavę snapo galai veikia kaip svertas. Jais paukštis praskiria spygliuočių kankorėžių žvynus ir ištraukia sėklas. Visai kitaip lesa alksninukas: jis mėgsta alksnių ir spygliuočių sėklas ir dažnai kabo galva žemyn, lyg zylė. Kas kelerius metus alksninukai žiemą masiškai patraukia į pietus ir taip išsilaiko ten, kur tuo metu daugiau maisto.

Kikilio lizdą, gilią taurelę medžio šakų išsišakojime, suka patelė. Paprastai ji deda keturis ar penkis kiaušinius, o jaunikliai išsirita maždaug po 13 dienų. Lizdą jie apleidžia maždaug po 14 dienų, tačiau tėvai juos maitina dar kelias savaites. Perėjimo metu kikiliai medžiuose renka bestuburius, ypač vikšrus. Jų kiaušinius ir jauniklius grobia įvairūs žinduoliai ir paukščiai, tačiau didelė populiacija ir platus paplitimas rūšį apsaugo.

Žaliukė ilgai buvo laikoma dagilių giminaite, bet 2012 m. molekulinis tyrimas parodė, kad žaliukės su jais artimai nesusijusios. Joms grąžinta atskira Chloris gentis. Dagilio giesmė skamba kaip sidabrinis čiulbėjimas, o perinčio paukščio snapas šviesus, galiukas pilkas ar juodas, o likusią metų dalį snapas patamsėja. Žaliukė maždaug 15 cm ilgio, o jauniklius tėvai pirmomis dienomis maitina iš gūžio atrytomis gelsvomis sėklų košelėmis.

Juodagalvės sniegenos patinas turi sodriai raudoną krūtinę ir pilvą, o patelės ir jaunikliai – pilkšvai gelsvus. Jos įprastas šauksmas tylus, žemas ir liūdnas, panašus į švilpiamą „piu“. Giesmė nedrąsi, čirškianti ir pertraukiama švelnių švilpesių. Lotyniškas vardas Pyrrhula kilęs iš graikiško žodžio, reiškiančio „liepsnos spalvos“, ir tokį paukštį minėjo dar Aristotelis.

Žiemą daugelis kikilinių buriasi. Sviliko pora susiformuoja dar prieš iširstant žiemos pulkams: abu paukščiai atsistoja vienas priešais kitą ir paliečia snapus. Kikiliai ne perėjimo metu lesa ant žemės atviruose laukuose. Šiaurės kikiliai žiemai dažnai išskrenda, o šiltesnių kraštų paukščiai lieka sėslūs.