Varniniai paukščiai

Vakarinė kuosa yra 34–39 cm ilgio, juoda, su pilku sprandu ir šviesia rainele. Kovas stambesnis, o jo snapo pagrindą juosia balkšva plika oda. Jauną kovą lengva supainioti su jauna varna, nes plikos odos jis dar neturi, tačiau jo snapas plonesnis. Rytų Azijos kovų porūšis kiek mažesnis ir veidu labiau apaugęs plunksnomis.

Kranklio snapas – vienas didžiausių tarp žvirblinių, jo viršutinė dalis siekia beveik 6–8,5 cm. Skrendant jo plunksnos girgžda, ir tas garsas lyginamas su šilko šnaresiu. Mėgdžioti kranklys moka ne prasčiau už giminaičius: atkartoja aplinkos triukšmus ir net žmonių žodžius. Be balso, jis spragsi snapu ir švilpia sparnais, o patelės spragsi dažniau nei patinai.

Anglų pavadinimas hooded crow pirmą kartą užfiksuotas Škotijoje XVI a. pradžioje. Daugelyje kalbų, tarp jų danų, švedų, italų, ispanų ir keliose slavų, pilkoji varna vadinama tiesiog „pilka varna“. 2002 m. ji buvo atskirta nuo juodosios varnos kaip savarankiška rūšis, tačiau 2025 m. AviBase jas vėl apjungė, ir dabar ta pati rūšis turi šešis porūšius.

Iš tų šešių porūšių keturi yra pilkai juodi, o du visiškai juodi. Rytų Anglijoje pilkoji varna retai žiemoja, atskridusi iš Skandinavijos, todėl ten turėjo daugybę vietinių pravardžių, pavyzdžiui, „žiemos varna“ ar „danų varna“. Lietuvoje ji – viena dažniausiai internete ieškomų paukščių rūšių.

Šarką pirmasis aprašė ir nupiešė šveicarų gamtininkas Konradas Gesneris 1555 m. Linėjus 1758 m. ją priskyrė varnų genčiai, o atskirą Pica gentį vėliau sukūrė prancūzų zoologas. Angliškas pavadinimas magpie siejamas su moters vardu Margaret: šarkos čerškimas senovėje priminė tuščias plepalų kalbas.

Kėkšto rūšies vardas glandarius lotyniškai reiškia „gilių“. Mokslininkai išskiria aštuonias porūšių grupes ir iš viso 33 porūšius, o Europos paukščių viršugalvis dryžuotas. Paprastajai riešutinei svarbiausias maistas yra pušų riešutai, ypač šaltų kraštų ir aukštikalnių kedrinių pušų. Kuosos patelė deda apie penkis melsvus ar mėtų žalumo kiaušinius rudai pilkais taškeliais ir juos peri pati. Senojoje anglų kalboje buvo daug kuosos pavadinimų, ir dauguma jų pamėgdžiojo jos šauksmą.