Linnut

Paukščiai sode, kieme ir mieste

Rūšių: 9 · prie kiekvienos įrašas

Daugelis paukščių, kuriuos kasdien matai pro langą, apsigyveno šalia žmogaus ne atsitiktinai: jiems tinka stogų pakraščiai, sienų plyšiai, vejos ir lesyklėlės. Čia surinktos rūšys, kurias Lietuvoje lengviausia sutikti nė neišėjus iš kiemo.

Į sąrašą
Sodų ir kiemų paukščiai

Kas gyvena po stogu ir sienų plyšiuose

Vasaros vakarą virš daugiabučių spiegiantis būrys – tai juodieji čiurliai. Po 10–20 paukščių sukasi aplink lizdavietę, o perintys draugai jiems atsako iš pastogės. Lizdą čiurlys suklijuoja seilėmis iš ore pagautų plunksnelių ir šapelių, dažniausiai po karnizu ar čerpėmis. Išskyrus perėjimo laiką, jis beveik nenusileidžia: kai kurie paukščiai ore praleidžia net dešimt mėnesių.

Inkilas ar medžio drevė tinka varnėnui, kuris į netvarkingą lizdą sudeda keturis penkis blizgančius melsvus kiaušinius. Jo giesmėje grynus švilpesius keičia iš aplinkos nugirsti garsai. Ant asfalto ir automobilių aikštelėse vabzdžius gaudo baltoji kielė, sverianti vos apie 25 g. Lizdą ji slepia mūro plyšiuose, o jos ilga uodega nesiliauja linksėjusi.

Pilkoji varna
Pilkoji varna
Kikilis
Kikilis
Baltoji kielė
Baltoji kielė
Šarka
Šarka
Čiurlys
Čiurlys
Dagilis
Dagilis
Varnėnas
Varnėnas
Žaliukė
Žaliukė

Varninių kaimynystė: varnos ir šarkos

Pilkas kūnas ir juoda galva, gerklė, sparnai bei uodega išduoda pilkąją varną. Ji ėda viską, ką randa, ir greitai pastebi naują maisto šaltinį. Genetikai nustatė, kad nuo vakarinės juodosios varnos ją skiria vos mažiau nei 0,28 % genomo raiškos, lemiančios šviesesnę liemens spalvą. Ten, kur abiejų paplitimas susitinka, jos susiporuoja ir susilaukia vislių palikuonių.

Šarka priklauso tiems retiems paukščiams, kurie veidrodyje atpažįsta save. Jos smegenų nidopaliumas santykinai panašaus dydžio kaip didžiųjų beždžionių ir žmogaus. Daugiau nei pusę 44–46 cm kūno ilgio sudaro laiptuota uodega, blizganti žaliai ir purpuriškai. Abi rūšys priklauso varninių šeimai ir lesa kone viską, ką randa.

Prie lesyklėlės: kikilis, dagilis ir žaliukė

Melsvai pilka kepurė ir rūdžių raudonumo krūtinė – taip atrodo kikilio patinas. Abi lytys turi po du baltus dryžius sparnuose ir baltus uodegos kraštus. Rūšies vardas coelebs reiškia „nevedęs“: Linėjus pastebėjo, kad Švedijos žiemą į pietus išskrisdavo tik patelės. Rudenį ir žiemą jie laikosi pulkais ir sėklas renka atvirose vietose ant žemės.

Raudoną veidą ir plačią geltoną juostą juoduose sparnuose turi dagilis. Jo šauksmas skamba lyg „tikelit“, o lizdo vidų jis išklijuoja augalų pūkais, pavyzdžiui, usnių. Žaliukė dydžiu primena žvirblį, tik yra žalia su geltonais lopais sparnuose ir uodegoje. Pavasarį jos patinas sklando lyg drugelis ir giedodamas įterpia švokščiančių garsų. Kieme dažnai sutiksi ir juodąjį strazdą: jis suka tvarkingą taurelės formos lizdą, sutvirtintą purvu, o lesa vabzdžius, sliekus, uogas ir vaisius.

Kiemo ir sodo rūšys su įrašais

Spausk grojimo mygtuką prie pavadinimo ir palygink balsus vieną po kito.

Kikiliniai · 3Varniniai · 2
1

Pilkoji varna

Corvus cornix

Pelenų pilkas kūnas, o galva, gerklė, sparnai ir uodega juodi

Varniniai
2

Kikilis

Fringilla coelebs

Dvi baltos žymės sparne ir balti uodegos šonai, patinėlio krūtinė rūdžių raudonumo

Kikiliniai
3

Baltoji kielė

Motacilla alba

Liaunas juodai baltas paukštis pilka nugara ir ilga, nuolat linguojančia uodega

4

Šarka

Pica pica

Juodai balta, su ilga žalsvai blizgančia laiptuota uodega

Varniniai
5

Čiurlys

Apus apus

Tamsiai rudas, pjautuvo formos sparnai, trumpa šakota uodega

6

Dagilis

Carduelis carduelis

Raudonas veidas, juodai balta galva ir plati geltona juosta juodame sparne

Kikiliniai
7

Varnėnas

Sturnus vulgaris

Juodas su metaliniu blizgesiu, trumpa uodega, žemėje vaikšto, o ne šokuoja

8

Žaliukė

Chloris chloris

Žvirblio dydžio žalias paukštis storu snapu, su geltona sparnuose ir uodegoje

Kikiliniai
9

Juodasis strazdas

Turdus merula

Juodas patinas su oranžiškai geltonu snapu, patelė suodžių rudumo