Fazaninių rūšys
Tokuojančių gaidžių ir šaukiančių vištų įrašai.
Sniegbačiai ant kojų
Kurtinio pirštus dengia eilės smulkių, pailgų raginių dyglelių, kurie veikia kaip sniegbačiai. Dėl jų vokiečiai visus tetervinus vadina „šiurkščiakojėmis vištomis“. Laukinio gaidžio rekordas siekia 100 cm ilgio ir 6,7 kg svorio. Viščiukai savo spalvomis panašūs į vištą, ir tai juos saugo nuo plėšrūnų. Geriausiai kurtiniai jaučiasi senuose mišriuose miškuose su eglėmis ir pušimis, tankia žolių danga ir saulėtomis aikštelėmis.
Tetervino gaidys juodas su mėlynu atspalviu ant kaklo ir nugaros, baltu sparnų ruožu ir raudona plika oda virš akių. Višta pilkai ruda, tad tankioje žolėje beveik nematoma. Žiemą tetervinai laikosi didelių būrių ir minta pušų, maumedžių, beržų ir drebulių pumpurais bei lapais. Vienintelis artimas tetervino giminaitis Lyrurus gentyje yra mažai žinomas Kaukazo tetervinas.
Tuoktuvės auštant ir švilpimas tankmėje
Kiekvieną pavasario rytą tetervinų gaidžiai susirenka į nuolatines tuoktuvių vietas ir varžosi dėl vištų dėmesio. Vasarą tetervinai renkasi atviresnes vietas ir lesa spanguoles, vaivores, mėlynes bei kitų uoginių krūmelių ūglius.
Jerubė yra viena mažiausių tetervinų giminės narių. Ji sėsli ir gyvena tankiuose, drėgnuose mišriuose spygliuočių miškuose, geriausiai su eglėmis. Patinas šaukia aukštu „ti-ti-ti-ti“, o patelė atsako skystu „tet-tet-tet“. Dažnai tik šie balsai ir sparnų burzgimas išduoda, kad jerubė yra netoliese, nes dėl baikštumo ir tankaus miško paukštį pamatyti sunku. Jerubės gentyje yra tik dar viena, kiniškoji jerubė.
Lauko gyventojai ir atvežtinis fazanas
Putpelė daugiausia migruoja: peri Palearktyje, o žiemoja Afrikoje ir pietų Indijoje. Ją dažniau išgirsi nei pamatysi: šauksmą sudaro trys skiemenys, greitai pakartojami. Pilkosios kurapkos patelės tretinėse dengiamosiose plunksnose yra du skersiniai dryžiai, o patino – vienas. Mokslininkai skiria šešis–aštuonis kurapkos porūšius, nors skirtumai tarp jų laipsniški. Kaip medžioklės paukštis kurapka išvežiota į Kanadą, JAV, Pietų Afriką, Australiją ir Naująją Zelandiją.
Fazanas kilęs iš Azijos ir pietryčių Europos kampelio Kaukazo papėdėse. Rūšies vardas colchicus reiškia „iš Kolchidės“ – senovės krašto dabartinėje Sakartvele, kur europiečiai su fazanu ir susipažino. Kaip medžioklės paukštis jis buvo išvežiotas po daugelį šalių, o su naminėmis vištomis bendrų protėvių turėjo daugiau nei prieš 20 milijonų metų.