Baltąją kielę atpažinsi iš toli: liaunas juodai baltas paukštelis tipena atvira žeme ir be perstojo linguoja ilga uodega. Ji priklauso kielinių šeimai, kuriai priskiriami ir kalviukai. Lietuvoje ji įprasta, o kaimynai latviai ją pasirinko savo nacionaliniu paukščiu.
Plika žemė, vanduo ir žmonių statiniai
Baltoji kielė – atvirų vietų vabzdžiaėdė, dažnai įsikurianti prie žmonių būstų ir vandens. Maisto ji ieško ten, kur žemė plika, nes taip geriau mato grobį ir gali jį pavyti.
Arealas milžiniškas: Eurazijoje ji peri iki 75° šiaurės platumos. Nėra jos tik Arkties vietose, kur liepos vidutinė temperatūra žemesnė nei 4 °C, ir dykumose.
Iš Šiaurės Europos kielės žiemoti išskrenda prie Viduržemio jūros ir į atogrąžų bei subtropikų Afriką. Sėslios jos tik švelnesnio klimato kraštuose, pavyzdžiui, vakarinėje Europos pusėje.
Automobilių aikštelė, tiltas ar griovys: kur pažiūrėti pirmiausia
Mieste apžiūrėk asfaltuotas vietas, pavyzdžiui, automobilių aikšteles: kielės čia išmoko ieškoti maisto. Kaime vaikščiok palei upių krantus ir griovius, nes šlaituose prie vandens jos nuo seno kuria lizdus plyšiuose ir ertmėse.
Lizdų vietos įvairios: akmeninės sienos, tiltai, pastatai. Kartą lizdas rastas vėplio kaukolėje, o kai kur kielės įsikuria bebrų užtvankose ar net kilniųjų erelių lizduose.
Perėjimo sezonas daugumai trunka nuo balandžio iki rugpjūčio, šiauriau prasideda vėliau. Pora gina teritoriją, tad stebėk iš atstumo ir netrukdyk tėvams nešti maisto jaunikliams.
Aštrus „čisik“ vietoj teritorinės giesmės
Baltosios kielės „čisik“ kiek švelnesnis nei Britanijoje ir Airijoje gyvenančių juodanugarių kielių. Jų giesmė irgi skiriasi: baltosios kielės ji taisyklingesnė.
Vis dėlto teritorijai ginti giesmė mažai reikšminga. Patelę patinėlis prisivilioja ne ja, o kontaktinių šauksmų serija.
Juoda, balta, pilka – ir uodega, kuri nenurimsta
Kielė liauna: 16,5–19 cm ilgio, o sveria vidutiniškai vos 25 g. Ilga, nuolat linguojanti uodega – visos genties žymė, nuo jos kilęs ir angliškas pavadinimas wagtail.
Kodėl kielė vizgina uodegą, iki galo neaišku. Spėta, kad taip ji išbaido grobį ar rodo nuolankumą kitoms kielėms. 2004 m. tyrimas pasiūlė kitą paaiškinimą: tai ženklas plėšrūnui, kad paukštis budrus.
Daugumos Europos kielių nugara šviesiai pilka, o Britanijoje ir Airijoje paplitusio porūšio patinėlių – juoda. Žiemą juodagurklių porūšių paukščių smakras ir gerklė pabąla.
Kielė Lietuvoje – nuo pavasario iki rudens
Lietuvoje baltoji kielė yra vasaros svečias: žiemai ji išskrenda į pietus. Perėjimas trunka nuo balandžio iki rugpjūčio, todėl tuomet ją matysi ir girdėsi dažniausiai. Gali būti, kad klimato kaita jau keičia jos migracijos laiką.
Kadrai · Baltoji kielė
Kielės lizdas, gegutė ir žiemos maistas
Ar baltoji kielė augina gegutės jauniklius?
Ji žinoma kaip paprastosios gegutės šeimininkė, bet radusi svetimą kiaušinį dažniausiai lizdą palieka. Moksnesas su kolegomis mano, kad kielė per maža įsibrovėlės kiaušiniui išstumti, o jos snapas per trumpas jam pradurti.
Kuo minta baltoji kielė?
Daugiausia sausumos ir vandens vabzdžiais bei kitais smulkiais bestuburiais: vabalais, laumžirgiais, sraigėmis, vorais, sliekais, vėžiagyviais. Svarbiausios jos valgiaraštyje – musės, kartais pagaunamas net žuvų mailius. Ten, kur kielės neišskrenda, jos ir žiemą minta vabzdžiais, nors dauguma vabzdžiaėdžių tuomet migruoja ar pereina prie augalinio maisto.