Pilkoji varna – Lietuvoje įprastas iš varninių paukščių, dažnai tupintis ant tvorų, stogų ar laukų pakraščių medžių. Atpažinti ją vien iš klausos sunkiau, nei atrodo. Jos šauksmas beveik sutampa su juodosios varnos, todėl ausis pasako, kad tai varna, o kuri – parodo plunksnos.
Kodėl pilkosios ir juodosios varnos šauksmo neatskirsi
Ornitologai pripažįsta: pilkosios ir juodosios varnos šūksniai beveik neatskiriami. Ne veltui abiejų genomai sutampa beveik visiškai, o skirtumas – mažytė, mažiau nei 0,28 % dalis, nuo kurios priklauso šviesi liemens spalva.
Daugiau žinoma apie juodosios varnos manierą. Ji tupi ant pastato ar medžio viršūnės ir kranksi gerkliniu, žemu „kraa“, kuris skiriasi nuo aukštesnio kovo šauksmo.
Dar žemiau ir skambiau balsą leidžia kranklys. Jo gilaus kranksėjimo su varnos nesupainiosi, net jei paukščio nematai.
Pilka liemenė po juodu gobtuvu
Kūnas pelenų pilkumo, o tamsūs plunksnų kotai suteikia jam lengvai dryžuotą atspalvį. Juodos ir dažniausiai blizgios yra galva, gerklė, sparnai, uodega ir šlaunų plunksnos.
Snapas ir kojos juodi, akys tamsiai rudos, o patinai paprastai stambesni už pateles, nors spalva abiejų vienoda. Skrenda lėtai, sunkiai, dažniausiai tiesia linija.
Jaunikliai iš kiaušinio išsirita daug juodesni už tėvus. Jauniems paukščiams būdingos blankesnės plunksnos, melsvos ar pilkšvos akys ir iš pradžių raudona burnos vidinė pusė.
Siaura juosta, kur susitinka pilkos ir juodos varnos
Pilkoji varna peri šiaurinėje ir rytinėje Europoje, o vakaruose jos arealas remiasi į juodosios varnos arealą. Ten, kur jie susiduria, pavyzdžiui, Danijoje, Vokietijoje ar šiaurės Britanijoje, abi formos susiporuoja ir išveda vaisingų mišrūnų.
Vis dėlto juodos varnos dažniausiai renkasi juodas, o pilkos – pilkas, todėl mišrūnų zona lieka siaura. Ji lėtai slenka į šiaurės vakarus. Švedijoje, kur abi formos skaičiuojamos atskirai, pilkoji varna 2020 m. balandį pateko į raudonąjį sąrašą.
Atsargos lietvamzdyje ir gėlių vazone
Varna nėra išranki: ėda smulkius žinduolius, mažesnius paukščius, atliekas ir dvėsenas. Pajūryje ji numeta moliuskus ir krabus, kad šie sudužtų, o uolose vagia kirų ir kormoranų kiaušinius, kol šeimininkai išskridę.
Perteklių, ypač mėsą ir riešutus, ji užkiša į lietvamzdžius, gėlių vazonus ar žemę po krūmais. Kitos varnos tai seka akimis ir, kai slėpėja nuskrenda, jos atsargas ištuština.
Kai kąsnis įstringa siaurame plyšyje, ji moka jį išsikrapštyti pagaliuku. Bandymai rodo, kad šis paukštis geba rūšiuoti informaciją ir numatyti įvykius.
Šakų lizdas su viela, kaulais ir jūros dumbliais
Stambų lizdą iš šakų varna dažniausiai krauna aukšto medžio lajoje. Tinka ir uolų atbrailos, seni pastatai ar elektros linijų atramos, o kartais lizdas atsiduria visai prie žemės.
Pakrantėse į sienas įpinami jūros dumbliai, o kaulai ir viela – dažnas priedas visur. Šiltesnėje Europos dalyje kiaušiniai dedami balandį, šaltesnėje vėliau: šiaurės vakarų Rusijoje – nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio.
Melsvus, rudai taškuotus kiaušinius peri vien patelė, kurią tuo metu maitina patinas, o jaunikliai lizdą palieka po 32–36 dienų.
Kada varnų gyvenimas matyti geriausiai
Pilkoji varna Lietuvoje įprasta, todėl vertinimas visus metus aukštas. Daugiausia balų tenka pavasariui, kai poros krauna lizdus ir peri. Rudenį varnos keičia plunksnas – tai vienintelis šertis per metus.
Nuotraukų juosta · Pilkoji varna
Trys juodi giminaičiai be pilkos nugaros
Nė vienas iš jų neturi pilko liemens, bet prieblandoje ar tolumoje spalvą lengva pražiūrėti, todėl verta žinoti ir kitus požymius.
Kovas
Juodas, snapo šaknį juosia plika šviesi oda. Šaukia aukštesniu, ne tokiu šiurkščiu „kaa“ ir skrisdamas dažniausiai po vieną kartą.
Kranklys
Gerokai didesnis, vidutiniškai 63 cm, su masyviu snapu, gauruota gerkle ir pleišto formos uodega. Balsas – gilus, skambus „prruk“.
Rūšies ginčai ir senieji tikėjimai
Ar pilkoji ir juodoji varna – dvi skirtingos rūšys?
Nuomonės kito. Britų ornitologų sąjunga 2002 m. pilkąją varną išskyrė į atskirą rūšį, o 2025 m. AviBase vėl sujungė abi į vieną rūšį su šešiais porūšiais. Keturi iš jų pilkai juodi, du – visiškai juodi.
Kokių tikėjimų žmonės siejo su šia varna?
Farerų salose mergina Grabnyčių rytą mesdavo į varną akmenį, kaulą ir velėną: jei paukštis nuskrisdavo per jūrą, vyras būsiąs svetimšalis, o jei likdavo vietoje – vestuvių nebūsią. Škotų piemenys XVIII a. nešdavo varnoms aukų, kad šios nepultų avių.