Pajūrio rūšys su įrašais
Jūrinės antys, kirai, bėgikai ir alkos.
Alka – narūnėlis su peilio formos snapu
Alka yra juodos viršaus ir baltos apačios jūros paukštis. Plona balta linija jungia akį su snapo galiuku, o pats snapas aukštas, iš šonų suplotas, su keliomis skersinėmis vagelėmis. Sveria ji 505–890 g, ilgis 37–39 cm. Palyginti su kitais alkiniais, uodega ilgoka, ir tai padeda atskirti alką nuo laibasnapio narūnėlio.
Maisto alka neria naudodama pusiau sulenktus sparnus. Dažniausiai ji medžioja apie 25 m gylyje, tačiau gali pasinerti ir iki 120 m. Per metus pora augina tik vieną jauniklį iš vienintelio kiaušinio, padėto uolų plyšyje. Didžiojoje Britanijoje 1967 m. žieduotas paukštis išgyveno mažiausiai 41 metus. Perėjimo metu maitintis alkos skrenda net už 100 km, o augindamos jauniklį laikosi arčiau, apie 12 km nuo lizdo, ir neša jam dažniausiai po vieną žuvį.
Žiemos antys atviroje jūroje
Ledinės anties patinas turi ilgą, 10–15 cm smailią uodegą ir tamsiai pilką snapą su rausva juosta. Žiemą jo galva ir kaklas daugiausia balti su tamsiu skruostų lopu, o patelės nugara ruda. Patinai šaukia melodingai, lyg jodliuotų. Baltijos jūra šiai rūšiai yra svarbiausia žiemavietė pasaulyje: čia susitelkia apie 4,5 milijono paukščių.
Paprastoji gaga peri Arktyje ir šiaurinėse vidutinio klimato pakrantėse, o žiemą pakrančių vandenyse buriasi į didelius pulkus. Lizdą prie pat jūros patelė iškloja pūkais, išpeštais iš savo krūtinės. Iš jų kadaise buvo kemšamos pagalvės ir antklodės. Pūkai renkami ir dabar, tačiau tik ančiukams palikus lizdą, todėl paukščiams tai nekenkia.
Kirai ir kiti kranto lankytojai
Balnotasis kiras yra didžiausias kiras pasaulyje, gerokai stambesnis už sidabrinį. Sidabrinių kirų šiaurinės ir rytinės populiacijos žiemai traukia į pietvakarius. Atkreipk dėmesį į sparno galą: tolimiausioje skrydžio plunksnoje dažnai yra didelė balta dėmė, vadinama veidrodėliu. Abu kirai, kaip ir alka, yra sėjikinių būrio paukščiai.
Akmenė peri šiaurinėje Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje, o žiemoti išskrenda į pakrantes beveik visame pasaulyje. Mažoji žuvėdra žiemą nukeliauja iki pat Pietų Afrikos. Pajūryje dažnai pasirodo ir kranklys, nes jūros skardžiai jam tinka lizdui ne prasčiau nei kalnų uolos.