Vienas pirmųjų metų giesmininkų – juodasis strazdas, strazdinių šeimos narys, kurį dažniau sutinki prie namų nei miške. Jo metus lengva perskaityti iš balso: kada gieda visu balsu, kada tik tyliai murma sau, o kada visai tyli. Ši tvarka padeda suprasti ir tai, kurie strazdai lieka žiemoti šiaurėje.
Nuo sausio pabaigos iki liepos, o rudenį – tyla
Pirmieji užtraukia jaunuoliai: pirmųjų metų patinai, jei orai geri, kartais pradeda giedoti jau sausio pabaigoje, kad užsitikrintų teritoriją. Suaugę patinai prisijungia kovo pabaigoje.
Pagrindinė giesmė skamba nuo kovo iki birželio, kartais užsitęsia iki liepos pradžios. Žiemą strazdai kartais tyliai gieda patys sau. Vieninteliai mėnesiai, kai giesmės visai negirdėti, – rugsėjis ir spalis.
Perėti Europos strazdai gali pradėti jau kovą, antra vada įprasta, o pietinėje arealo dalyje užauginamos net trys.
Žema fleita nuo stogo kraigo ir pavojaus „puk-puk-puk“
Giesmė – žemo tono, įvairus ir melodingas fleitos tembro čiulbėjimas. Patinas atlieka ją iš aukštai: medžio viršūnės, stogo ar kito iškilaus laikiklio.
Iš šauksmų gali suprasti, kas vyksta aplink. Pamatęs katę ar kitą plėšrūną ant žemės, strazdas kartoja „puk-puk-puk“. Kai pasirodo plėšrus paukštis, pasigirsta plonas, aukštas „siii“: tankmėje toks garsas greitai nuslopsta, todėl sunku nustatyti, iš kur jis sklinda.
Dar išgirsi įvairių „čink“ ir „čiuk, čiuk“, o susierzinęs paukštis leidžia agresyvų „sii“.
Sėslūs miestiečiai ir į pietus traukiantys šiauriečiai
Ar strazdas išskris, priklauso nuo platumos: arealo pietuose ir vakaruose jie sėslūs, o šiaurės paukščiai žiemai traukia į pietus, kai kurie net iki Šiaurės Afrikos.
Miesto patinai dažniau nei kaimo lieka žiemoti vėsesniuose kraštuose. Tarp mūrų šilčiau ir daugiau maisto, todėl pavasarį jie anksčiau užima teritorijas. Jei ėdesio užtenka, pora ir žiemą lieka savo plote, tik patinas ir patelė laikosi skirtingų jo dalių.
Keliaujantys strazdai draugiškesni: skrenda nedideliais pulkais, žiemavietėse lesa palaidais būreliais. Žieduoti paukščiai rodo, kad iš pietų Norvegijos jie dažnai perskrenda į Škotiją, o kai kurie – toliau į Airiją.
Oranžinis snapas, geltonas akies žiedas ir ruda patelė
Suaugęs patinas blizgančiai juodas, su oranžiškai geltonu snapu ir geltonu žiedu aplink akį, o žiemą jo snapas kiek patamsėja. Paukštis ilgauodegis: drauge su uodega ištįsta iki 23,5–29 cm, o sveria 80–125 g.
Patelė suodžių rudumo, blankiai gelsvai rudu snapu, rusvai balsva gerkle ir neryškiai dėmėta krūtine. Pirmųjų metų patinas jau juodas, bet jo snapas tamsus, akies žiedas blankesnis, o sudėtas sparnas rudas.
Snapo spalva strazdams nėra smulkmena. Bandymuose teritoriją ginantis patinas aršiausiai puolė modelius oranžiniais snapais, o rudų, būdingų jauniems patinams, beveik nepaisė. Patelėms svarbiau, kad snapas blizgėtų.
Sliekų medžioklė: bėgtelėjimas, sustojimas, vėl bėgtelėjimas
Strazdas visaėdis, o lesa daugiausia ant žemės, kur juda trūkčiodamas: bėgtelėja, pašokuoja, sustoja ir vėl pajuda. Sliekus traukia iš dirvos, dažniausiai juos pamatęs, bet kartais ir išgirdęs.
Lapų paklotėje jis ieško kitų bestuburių, krūmuose skina uogas ir renka vikšrus. Retkarčiais sumedžioja smulkių varliagyvių ar driežų, o labai retai – net mažą žinduolį. Daugiausia porų randa soduose ir parkuose, kur jų būna maždaug dešimt kartų tankiau nei miške.
Kartu su strazdu giesmininku 1862 m. jis buvo atvežtas į Naująją Zelandiją. Ten jis dabar vienas plačiausiai paplitusių paukščių, išnešiojančių augalų sėklas.
Juodojo strazdo giesmė per metus
Žiemos stulpeliai žemi: šiaurėje lieka tik dalis strazdų, dažniau miestų patinai, ir jie tik tyliai murma. Aukščiausi stulpeliai – nuo kovo iki birželio, kai gieda ir jaunuoliai, ir suaugę patinai.
Kadrai · Juodasis strazdas








Du juodi paukščiai, kuriuos lengva palaikyti strazdu
Europoje juodąjį strazdą dažniausiai painioja su jaunu baltagurkliu strazdu ir su varnėnu.

Varnėnas
Mažesnis, apie 20 cm, trumpa uodega ir aštriu, peilio formos snapu. Žemėje vaikšto ar bėga, o ne šokuoja. Plunksnos žiba violetiniu ar žaliu atspalviu, žiemą nusėtos baltais taškeliais.
Ką dažniausiai nori žinoti sodo savininkai
Kodėl strazdas vakarais taip atkakliai kartoja „čink-čink“?
Taip teritorijos šeimininkas bando atbaidyti kitus strazdus, kad šie nenakvotų jo plote, nors dažniausiai be didelės sėkmės.
Ar juodasis strazdas moka mėgdžioti?
Moka: Europoje gyvenantis porūšis perima aplinkos garsus: kitų paukščių giesmes, žmogaus švilpavimą, net automobilio signalizaciją.
Kur strazdai dažniau turi erkių – kaime ar mieste?
Kaime: Prancūzijoje erkių rasta ant 74 % kaimo strazdų ir vos ant 2 % miesto. Vejose ir soduose erkei sunkiau rasti kitą šeimininką, o kaime gausu lapių, elnių ir šernų.